Vaikų adaptacija- ruoškimės į darželį
Iki malonaus:)
Visos šeimos, kurių vaikai šiemet atvyks į darželį pirmą kartą, susidurs su vaiko adaptacija darželyje. Į darželį atkeliauja visai dar maži, praleidžiama visa diena be tėvų.
Galima pastebėti, kad adaptacija vienaip ar kitaip dažniausiai yra siejama su nemaloniais išgyvenimais ir jausmais, sunkiu etapu. Tačiau pabandykime pažiūrėti, kas gali padėti vaiko adaptaciją darželyje padaryti švieseniu patyrimu visai šeimai.
Iki atvykstant į darželį – reikia pasiruošti, nes adaptacija prasideda dar neatvykus į ugdymo įstaigą.
Geros adaptacijos pradžia – tėvų pasiruošimas ir vaiko paruošimas naujam jo gyvenimo etapui. Pirmiausia patariama apsvarstyti pačių tėvų patirtį darželyje, užduodant sau klausimą apie tai, ką atsimename iš darželio, arba pagalvoti, kokias mintis iš kitų asmenų pasakojimų apie darželius atsimename. Tėvų patirtis ir nuostatos, susijusios su darželiu, gali turėti įtakos tam, kaip tėvai reaguos į kai kuriuos su darželio lankymu susijusius aspektus, o vaikai gana greitai pajaučia tėvų nerimus ir baimes ar susierzinimą. Pavyzdžiui, jeigu tėvų patirtis darželyje yra susijusi su sunkumu užmigti pietų miegui, bet priverstam ramiai išgulėti visą laiką, tikėtina, kad tokie tėvai jaus didesnį nerimą dėl to, kaip seksis miegoti pietų miegą darželyje savo vaikui. O jeigu tėvai turi prisiminimus, kad darželyje buvo visą laiką labai smagu, daug nuotykių, džiaugsmo, gali perdėtai tikėtis, kad vaikas iškart pasijus panašiai, todėl vaikui liūdint darželyje, sunkiau priimti jo jausmus, daugiau nerimauti ar pykti dėl netikėto vaiko elgesio. Žinant savo jautresnes vietas, dažnai lengviau suvokti savo jausmus ir jų neperduoti vaikams, reaguoti ramiau, kas svarbu sėkmingai adaptacijai.
Svarbiausia pasiruošimo darželiui dalis – supažindinti vaiką su nauju jo gyvenimo etapu. Maži vaikai, kokie dažniausiai pradeda lankyti lopšelį – darželį, dar nėra gebantys lengvai įsivaizduoti mintyse tai, kas pasakojama, tačiau vaikui galima leisti geriau suprasti, kas darželis yra, per veiklas. Pavyzdžiui, žaidimų aikštelėje laukiant prie čiuožyklos savo eilės čiuožti, įvardinti, kad darželyje vaikas taip pat eis į lauką, ten bus daugiau vaikų ir kartais taip pat reikės palaukti savo eilės prie čiuožyklos. Galima kartu nueiti prie darželio, kurį lankys vaikas, apžiūrėti, kokie žaidimai yra lauke, juos apkalbėti. Pasinaudojama ir knygutėmis bei žaidimais, skirtais vaikus supažindinti su darželiu, dienotvarke jame.
Vaikui lengviau priprasti naujoje vietoje, jeigu dienotvarkė namuose bus panaši į dienotvarkę darželyje – ypač tokie dalykai kaip valgymo, miegojimo laikai, nes tokiu atveju yra mažiau dalykų, prie kurių reikia pratintis.
Pirmoji diena: mokytojos susipažįsta su vaikais ir tėveliais. Vaikai patyrinės aplinką, grupės aplinką, primą kartą pamatys savo mokytojas. kitą kart ne taip nejauku bus ateiti ir trumpam pasilikti.
Adaptacija geriausia, kai ji yra laipsniška, vaikams darželyje praleidžiant po valandą- kelias .
Vaikai matydami, kaip tėvai priima auklėtojas, lengviau jas priims ir patys. Labai svarbu, kad tėvai pasitikėtų mokytojomis, rasti būdą bendradarbiauti, tartis. Mokytojų tikslas adaptacijos pradžioje- užmegzti šiltą kontaktą su vaiku, suteikti saugumą, ko vaikui labai reikia.
Pasitikėjimas ir sutarimas su mokytojomis bei kitais ugdymo specialistais yra vienas iš svarbiausių sėkmingos adaptacijos aspektų, nes tai padeda tėvams reaguoti ramiai ir adekvačiai bei kartu visiems procese dalyvaujantiems suaugusiems ieškoti ir rasti geriausią sprendimą vaikui.
Palaipsniui didinamas išsiskyrimo laikas, įjungiant po vieną naujas veiklas ( pusryčių, pietų valgymas, pietų miego laikas) ir stebint vaiko reakcijas. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad vienam adaptacijos etapai gali būti greitesni ir jis per adaptacijos planą žingsniuos didesniais žingsniais, kitam reikės laiko ir daugiau kantrybės.
Svarbi dalis yra tėvų atsisveikinimas išeinant iš darželio – kad vaikas jaustųsi saugus ir ramesnis (net jei iš pradžių parodo savo liūdesį ašaromis), su vaiku reikia atsisveikinti, jokiu būdu ne dingti nepastebėtiems nukreipus jo dėmesį. Atsisveikinimui geriausia turėti savo ritualą, kuris būtų trumpas, linksmas, patinkantis vaikui bei su tolimesniu fiziniu kontaktu (tokiu kaip „žaibas“, „duok penkis“ ir panašiai). Atsisveikinimo ritualą reikėtų įvesti ir naudoti dar prieš lankant darželį, kad jis vaikui būtų jau įprastas ir įneštų pasitikėjimo, kad tėvai staiga nedingsta ir neatsiranda, o atsisveikinę visada sugrįžta.
Kartais per greit apsidžiaugiama, kad adaptacija jau įvyko – vaikas, kuris pirmą savaitę noriai ėjo į darželį, lengvai atsiskyrė nuo tėvų, vėliau pradeda nenorėti eiti į darželį, priešintis, rodyti nemalonias emocijas. Tuomet kartais tėvai bando ieškoti vaiko pakitusio elgesio priežasties nesusimąstydami, kad tai gali būti vis dar tebevykstanti adaptacija. Adaptacija gali vykti ir bangomis (pavyzdžiui, savaitę vaikui darželis patinka, savaitę – jam priešinasi), gali užsitęsti ilgiau (pavyzdžiui, pusmetį), ar trumpiau.
Vaikas stengiasi priprasti ir prisitaikyti su stipriai pakitusiu gyvenimu, todėl natūralu, kad gali atsirasti miego sunkumų, didesnis tėvų dėmesio reikalavimas, sunkesnės ir sudėtingiau reiškiamos emocijos (dažnai pyktis, susierzinimas, liūdesys), dažnesnės ligos ir peršalimai, o vaikas, kuris jau draugavo su puoduku, vėl pradėti šlapintis į kelnaites. Šie pasikeitimai dažniausiai laikini ir rodo, kad vaikas bando priprasti, adaptuojasi, tačiau jiems užsitęsus verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar rimtesniais atvejais ir su vaikų ir paauglių psichiatru. Vis dėlto, nepamirškite nususitelkti ties negatyviais aspektais bei pastebėti ir pozityvių pokyčių – galbūt vaikas išmoko naują žodį ar naują dainelę, žaidimą. Svarbu pastebėti, pasidžiaugti ir mažomis mažųjų pergalėmis.
Pagal psichologę Eveliną Jokubkienę
